5.5 straipsnis. Asmenys, galintys būti įpėdiniais

5.5 straipsnis. Asmenys, galintys būti įpėdiniais Įpėdiniais gali būti: 1) paveldint pagal įstatymą – fiziniai asmenys, kurie buvo gyvi palikėjo mirties momentu, palikėjo vaikai, gimę po jo mirties, taip pat Lietuvos valstybė; 2) paveldint pagal testamentą – fiziniai asmenys, kurie buvo gyvi palikėjo mirties momentu, taip pat kurie buvo pradėti jam esant gyvam ir gimė […]

Skaityti toliau

5.6 straipsnis. Asmenys, neturintys teisės paveldėti

5.6 straipsnis. Asmenys, neturintys teisės paveldėti Neturi teisės paveldėti nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą asmenys, kurie priešingais teisei tyčiniais veiksmais prieš palikėją, prieš kurį nors iš jo įpėdinių ar prieš testamente išreikštos palikėjo paskutinės valios įgyvendinimą sudarė teisinę padėtį, kad jie tampa įpėdiniais, jeigu teismo tvarka nustatytos šios aplinkybės: 1) tyčia atėmė palikėjui ar […]

Skaityti toliau

5.7 straipsnis. Sutuoktinio paveldėjimo teisės praradimas

5.7 straipsnis. Sutuoktinio paveldėjimo teisės praradimas Pergyvenęs palikėją sutuoktinis netenka teisės paveldėti pagal įstatymą, jeigu iki palikimo atsiradimo: 1) palikėjas buvo kreipęsis į teismą, kad būtų nutraukta santuoka dėl pergyvenusio sutuoktinio kaltės ir teismas buvo nustatęs pagrindą nutraukti santuoką; 2) teismas buvo nustatęs gyvenimą skyrium (separacija); 3) buvo pagrindas santuoką pripažinti negaliojančia, jeigu buvo pareikštas […]

Skaityti toliau

5.8 straipsnis. Paveldėjimo teisės ginčijimas

5.8 straipsnis. Paveldėjimo teisės ginčijimas Asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo.

Skaityti toliau

5.9 straipsnis. Paveldėjimo teisės nuginčijimo pasekmės

5.9 straipsnis. Paveldėjimo teisės nuginčijimo pasekmės Kai įsiteisėja teismo sprendimas nepripažinti asmens, pretenduojančio į palikimą, įpėdiniu, turinčiu teisę į palikimą, laikoma, kad šis asmuo palikimo nepriėmė. Jeigu ieškinį pareiškė įpėdinis, kuris turi teisę paveldėti, jis laikomas palikimą priėmusiu, išskyrus atvejus, jeigu ieškinys buvo pareikštas dėl kitų įpėdinių interesų. Kiti įpėdiniai, kurie turėtų teisę paveldėti įsiteisėjus […]

Skaityti toliau