5.15 straipsnis. Testamentinis veiksnumas

5.15 straipsnis. Testamentinis veiksnumas Testatorius gali sudaryti testamentą tik pats. Testamentą gali sudaryti tik veiksnus šioje srityje asmuo, kuris suvokia savo veiksmų reikšmę ir pasekmes. Straipsnio dalies pakeitimai: Nr. XII-1566, 2015-03-26, paskelbta TAR 2015-04-10, i. k. 2015-05573

Skaityti toliau

5.16 straipsnis. Testamento ar jo dalių negaliojimas

5.16 straipsnis. Testamento ar jo dalių negaliojimas Negalioja testamentas: 1) sudarytas neveiksnaus šioje srityje asmens; 2) sudarytas ribotai veiksnaus šioje srityje asmens; 3) kurio turinys neteisėtas ar nesuprantamas. Straipsnio dalies pakeitimai: Nr. XII-1566, 2015-03-26, paskelbta TAR 2015-04-10, i. k. 2015-05573 Testamentas gali būti pripažintas negaliojančiu ir kitais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindais. Neišlikęs testamentas neturi galios. […]

Skaityti toliau

5.17 straipsnis. Testamento nuginčijimas

5.17 straipsnis. Testamento nuginčijimas Ieškinį dėl testamento ar jo atskirų dalių pripažinimo negaliojančiomis gali pareikšti tik kiti įpėdiniai pagal įstatymą arba pagal testamentą, kurie paveldėtų, jeigu testamentas ar jo atskiros dalys būtų pripažintos negaliojančiomis. Vėlesnį testamentą pripažinus negaliojančiu, anksčiau sudarytas testamentas netampa galiojančiu, išskyrus atvejus, kai vėlesnis testamentas pripažįstamas negaliojančiu dėl to, kad jis buvo […]

Skaityti toliau

5.18 straipsnis. Testamento sudarymo sąlygos

5.18 straipsnis. Testamento sudarymo sąlygos Testamentą testatorius sudaro laisva valia be prievartos, suklydimo. Įprastinis suinteresuotų įpėdinių įkalbinėjimas ar prašymas sudaryti jiems palankų testamentą nelaikomi prievarta ir neturi įtakos testamento galiojimui. Jeigu iš testamento turinio testatoriaus valia aiški, tai neturi reikšmės testamento teksto klaidos, netikslus asmenų įvardijimas, tai, kad kokio nors asmens arba daikto savybė ar […]

Skaityti toliau

5.19 straipsnis. Palikėjo teisė palikti testamentu turtą savo nuožiūra

5.19 straipsnis. Palikėjo teisė palikti testamentu turtą savo nuožiūra Kiekvienas fizinis asmuo gali testamentu palikti visą savo turtą arba jo dalį (neišskiriant ir įprastinio namų apstatymo bei apyvokos reikmenų) vienam ar keliems asmenims, kurie yra arba nėra įpėdiniai pagal įstatymą, taip pat valstybei, savivaldybėms, juridiniams asmenims. Testatorius gali palikti visą savo turtą arba jo dalį […]

Skaityti toliau

5.20 straipsnis. Teisė į privalomąją palikimo dalį

5.20 straipsnis. Teisė į privalomąją palikimo dalį Palikėjo vaikai (įvaikiai), sutuoktinis, tėvai (įtėviai), kuriems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas, paveldi, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą (privalomoji dalis), jeigu testamentu neskirta daugiau. Nustatant privalomosios dalies dydį, atsižvelgiama į paveldimo turto vertę, įskaitant įprastinio namų apstatymo ir apyvokos […]

Skaityti toliau

5.21 straipsnis. Kito įpėdinio paskyrimas

5.21 straipsnis. Kito įpėdinio paskyrimas Testatorius turi teisę nurodyti testamente kitą įpėdinį tam atvejui, jeigu jo paskirtas įpėdinis pagal testamentą numirtų prieš atsirandant palikimui arba nepriimtų palikimo. Taip pat testatorius gali antriniam įpėdiniui paskirti kitą įpėdinį, jeigu antrinis įpėdinis numirtų iki atsirandant palikimui arba nepriimtų palikimo. Kitų įpėdinių paskyrimų eilė neribojama.  

Skaityti toliau

5.22 straipsnis. Testamentu nepaskirtos turto dalies paveldėjimas

5.22 straipsnis. Testamentu nepaskirtos turto dalies paveldėjimas Testatoriaus turto dalis, kuri lieka testamentu nepaskirta, padalijama tarp įpėdinių pagal įstatymą, paveldinčių pagal šio kodekso 5.11–5.14 straipsniuose nustatytas taisykles. Prie šių įpėdinių priklauso ir tie įpėdiniai pagal įstatymą, kuriems paveldimo turto dalis paskirta testamentu, jeigu testamente nenumatyta kitaip.

Skaityti toliau

5.23 straipsnis. Testamentinė išskirtinė

5.23 straipsnis. Testamentinė išskirtinė Testatorius turi teisę įpareigoti įpėdinį pagal testamentą įvykdyti kokią nors prievolę (testamentinę išskirtinę) vieno ar kelių asmenų naudai; šie asmenys įgyja teisę reikalauti tą prievolę įvykdyti. Išskirtinės gavėjais gali būti tiek įpėdiniai pagal įstatymą, tiek kiti asmenys. Testatoriaus įpareigotas įpėdinis turi įvykdyti testamentinę išskirtinę neviršydamas savo paveldimo turto vertės, patenkinus palikėjo […]

Skaityti toliau

5.24 straipsnis. Testamentinės išskirtinės priėmimas

5.24 straipsnis. Testamentinės išskirtinės priėmimas Testamentinės išskirtinės gavėjas turi teisę testamentinę išskirtinę priimti per tris mėnesius nuo tos dienos, kai sužinojo arba turėjo sužinoti, kad jis turi teisę į testamentinę išskirtinę. Apie testamentinės išskirtinės priėmimą gavėjas praneša testamento vykdytojui (palikimo valdytojui), įpėdiniui, priėmusiam palikimą ir įpareigotam įvykdyti testamentinę išskirtinę, arba palikimo atsiradimo vietos notarui. Jeigu […]

Skaityti toliau